Vaikai ieškojo profesijoms būdingų elementų savo aplinkoje, diskutavo, kuo dirba jų tėveliai, ir dalijosi svajonėmis, kuo norėtų tapti užaugę.
Atsakymai buvo patys įvairiausi – nuo Elzų, Anų ir Žmogaus-voro iki gaisrininkų, policininkių, gydytojų, tėčių ar tiesiog mokinių, kurie „eis į mokyklą“.
Vėliau patys pasipuošė pasirinktomis profesijomis ir įsitraukė į naratyvinius žaidimus – tapo gydytojais, virėjais, kepėjais, policininkais.
Taip pat virto amatininkais ir pradėjo ruoštis Kaziuko mugei. Susipažino su puodžiaus amatu, vėrė molio apyrankes ir karolius – kūrybiškumo ir kruopštumo tikrai netrūko.